Darželis prasideda darželyje arba kodėl švietimo sistema mus sekina


Foto iš http://www.freedigitalphotos.net/

Vis dažniau pasigirstantis  kvietimas išlaisvinti kūrybiškumą skamba patraukliai. Liberalų sąjūdis šį kvietimą įtraukė į savo rinkiminę programą. Tačiau kelių, kaip ketinama tą kūrybiškumą laisvinti, liberalai nenurodo.

Straipsnyje “Lietuviai – atkakli vykdytojų tauta be fantazijos?” autorė Ramunė Sotvarienė rašo:
“Užaugo nauja sovietinės okupacijos iš arti nemačiusi karta, bet jos ugdytojai dar nespėjo susivokti, kaip išlaisvinti kūrybiškumą. Nuo vaikų darželio, o ypač mokyklose, vis dar vyrauja privalomo paklusnumo ir užduočių vykdymo atmosfera. Geras ir giriamas yra tas, kuris paklusniai atlieka nurodymus. Nenuorama, nesutelpantis į metodikas, kitaip galvojantis, yra blogas, nes drumsčia ramybę ir saugų rutininį gyvenimą.”
Autorė kalba apie vaikus, tačiau lygiai tą patį galima pasakyti apie pedagogus. Nekūrybingas, užguitas pedagogas ne tik kad nepažadins vaiko, bet jį dar gi sugniuždys. Kai dukrai pasiūliau: “O jūs išreitinguokit tokį mokytoją, per kurio pamokas snaudžiat”, ji atsakė: “Baik tu, kas mums leis!” Bet pasirodo yra kas leidžia ir tuo iš tikro neįmanoma patikėti! Gimnazistai jau balsuoja!
Nors tai veikiau išimtis, džiugina tai, kad ji yra! Taisyklė, deja, kitokia. Mūsų sistema dusina ir kitokį,  kūrybingą vaiką, ir kūrybingą pedagogą. Tiesiog sistema pritaikyta, kaip teigia garsus kūrybiškumo ekspertas iš Didžiosios Britanijos seras Kenas Robinsonas “, greitam maistui”, vienos linijos produktui, o ne kažkokių ten kūrybinių savitumų puoselėjimui.
Kiekvienam pedagogui, ne tik tam kūrybingajam, reikalinga paskata, įvairiom formom: žodžiu, veiksmu, pagalba, įvertinimu, pagaliau pinigais. O kūrybingam reikalinga ypač.  Juk kuriantis pedagogas “dega”, jis neskaičiuoja nei laiko, nei energijos, vadinasi į savo produktą įdeda daug daugiau darbo. 
Kaip yra mūsų švietimo sistemoje? Pas mus kuriančio dažniausiai stengiamasi nematyti, į jį nereaguojama. Kodėl? Gal nežinoma kaip reaguoti?  O jeigu sureaguosiu ne taip? Nes niekas nenuleido instrukcijų, kaip reaguoti. Kas bus, jei paskatinsiu, o švietimo skyrius nepritars? O kam jam mokėti daugiau už jo darbą, juk jam ir “taip patinka tai, ką jis daro”?!  Ai, geriau nepastebėkim…
Valdžia vengia, nemėgsta kūrybingų! Taip, nes jie nėra patogūs, jie nesilaiko taisyklių, jų mąstymas nelinijinis, jie ginčijasi ir nepataikauja… Juk daug lengviau kalbėtis su tuo pedagogu, kuris nekelia klausimų ir su viskuo sutinka. Kaip ir su tokiu vaiku.  Štai tada prasideda kūrybingų slopinimas: dažnai slaptom formom,  mobingu, apkalbom, spaudimu aplinkiniams, kuriami dirbtiniai trikdžiai, apkraunama kvailais darbais, žodžiu kūrybinis  potencialas visais būdais sunkiamas, naikinamas … Gerai, jei tas kūrybingas pedagogas turi pakankamai stiprų stuburą ir geba pasakyti sau ir kitiems: aš vis tiek darysiu tai, kas man patinka, kas duoda rezultatą, nesvarbu, ar jūs man pritarsite ar ne. Pažįstu puikią logopedę, kuri nepailsdama kuria tinklaraštį “Mažieji šnekoriai”, pildo jį, dalinasi priemonėmis, viską daro dykai, savo resursais, savo asmeniniu laiku, iš nieko nieko neprašo, dargi reklamuoja savo darželį, gerina jo įvaizdį… Manote, ji sulaukė kokio nors paskatinimo? Labai abejoju, bet reiks paklausti… Jei būsiu suklydusi – parašysiu. Bet ne visi tokie atkaklūs. Ne visi drįsta. Arba tiesiog pavargsta būti kūrybingais, prisitaiko, susivienodina… Kiti taip ir kankinasi arba palieka tą darbą. Jei turi kur eiti.  
Kiek tenka kalbėti su pedagogais, ypač darželiuose, pavargstama ne tiek nuo tiesioginio darbo su vaikais, o nuo papildomų darbų, projektų  projektėlių projektavimo, programų programoms kūrimo, biurokratijos ir vadovybės spaudimo: “Ir ką gi tu parodysi, kai ateis tikrinti”?
Čia kaip su ta rankų dezinfekavimo priemone Sterillium, kuri laikoma užrakinta ir pakabinama tik tada, kai ateina tikrintojai, nes kitaip labai greitai baigiasi… Nesvarbu, kad vaikų darželiuose  virusai greitai plinta. Naudokitės muilu. Bet muilo irgi nėra! Atsineškit savo. 
Daug kas pas mus “pakazuchai”. Ir gražiai parašytiems protokolams. Užsienietis nė už ką nepatikėtų, jei pasakytum, kiek kartų jie būna perrašinėjami ir taisomi… Ir kaip patys nepajutome, kad išsigimėme? Visa sistema išsigimė, o mes kartu su ja. Taip, čia nebe evoliucijos reikia, o revoliucijos, kaip teigia seras Kenas Robinsonas. Ir jis taip kalba apie gilias demokratines tradicijas turinčios šalies švietimo sistemą. Tai ko tada reikia pas mus?!
Štai viename darželyje pedagogams teks pildyti viešą palyginamąją saviugdos ir savišvietos lentelę: pliusai ir minusai… “Dedu tau pliusą, nes parnešei pažymėjimą iš seminaro”.  Ar ten ko nors išmokai,  ne tai svarbu. Svarbu įrašas. Sklaidai nėra laiko. Pildom lenteles. O gal tas pedagogas  net ir nebuvo tame seminare, būna juk ir taip… Bet jei parašyta pažymėjime – buvo.

Pedagogų saviugdos ir savišvietos lentelės rezultatai lems “žirklučių” pokyčius

 Kai Londone po seminaro, kuriame skaičiau pranešimą (ir ne vieną, o du, nes kas gi kvies į tokią tolybę dėl kokio vargano pusvalandžio, paprašė pasiruošti 4 val.), įteikė pažymėjimą, jame tebuvo parašytas žodis “dalyvavo”. Kaip ir visiems kitiems. Ar skaitei pranešimą, ar klauseisi – esi dalyvis ir tiek. Jokio skirtumo. Bet ne pas mus. Puoliau prie organizatorių prašyti, kad perrašytų: jūs ką, man toks pažymėjimas balų beveik neprideda… O koks skirtumas, sako? Gi pasakysit, kad skaitėt, ar jumis netiki kaip žmogumi? Gėda pasakyti, bet netiki… Išprašiau, pakeitė, net registruotu paštu vėliau atsiuntė, jiems papildomi rūpesčiai… Kitą kartą žinos, kad reikia atsiklausti ir suderinti formuluotes. Ir ten mokosi… Nesvarbu, kad iš čia išeiviai, bet jau spėjo atprasti.

Ir dar.  Pas mus  visiškai pamirštama, kad  metodinė veikla, o juo labiau  saviugda – pedagogo teisė, o ne pareiga. (O už vadovavimą  metodiniam būreliui,  turėtų būti mokamas atlyginimas. Kai kur gal taip  yra.  Nežinau tik, ar tebėra.) Bet pabandyk apie tai pareikšti: kaip? tu nenori tobulėti? ? “Čekšt” per tą tavo teisę atlyginimų “žirklutėmis”. Kitą kartą nepraleisi metodinių susirinkimų, posėdžių po tris valandas, dar gal ir kokį pasiūlymą pateiksi! Nesvarbu, kad tavo darbo laikas seniai pasibaigęs. Pliusų juk reikia? Asmeninis gyvenimas palauks.
Per visą laisvos Lietuvos laikotarpį išmokome tobulai imituoti: demokratiją, rūpestį vaikais, darbuotojais, savivaldą, dialogą, kvalifikacijos kėlimą, saviugdą… . Juokinga tik tiems, kurie stebi iš šono. O dirbantiems darželiuose nejuokinga. 14-os pedagogų  kolektyve apstu darbo grupių. Kiekvienam popieriui parengti įsakymu sudaroma darbo grupė. Projektų rengimo grupė… Įvaizdžio kūrimo grupė…. Renginių organizavimo grupė….ir t.t. Tuoj bus kiemo  valymo komanda su koordinatoriumi priešakyje… Dar vienas komandinio darbo imitatorius-burbuliatorius. Sukuriamas burbulas, kad dirba komanda.Vienas padaro darbą, o trys pasirašo. . Ir gauna pliusą saviugdos ir savišvietos lentelėje. Atgaivintas socialistinio lenktyniavimo reliktas. Štai prie ko priveda “žirklių” politika. Kodėl gi nepadėjus pliuso už aplankytą koncertą, parodą ar jogos treniruotę? Argi tai ne saviugda?
Man visi tokie  imitavimai kelia didžiulį vidinį pasipriešinimą, tiesiog sprogdina iš vidaus. Kada mes prie viso to pripratome?
—–
Kol kas geriau gyvena nekūrybiški. Ramūs. Nemotyvuoti. Nes jiems nekrauna. Jų neapkrauna. Jie neapsikrauna. O alga nuo kūrybiškumo, deja, nepriklauso. O kiti motyvai (savęs tobulinimas, patirties kaupimas, naujo išmokimas, savirealizacija) gali motyvuoti arba idealistus, arba tuos, kuriems beviltiškai ankšta. Nes niekas nepatikės, kad kiti motyvai motyvuoja. Greičiau jau  pasakys lietuviškai: “nesąmonė čia viskas” ir “o kam to reikia”?
—–
O tas nuolatinis vertimas ieškoti savo silpnųjų pusių  ir neva jų “taisymas”, “tobulinimas”! Juk tai tiesiog menkavertiškumo skiepijimas. Ar ne naudingiau skatinti stipriųjų pusių plėtojimą, o ne eikvoti energiją tam, kas nesiseka? Gal tada pedagogai greičiau pajustų pasitenkinimą darbu? Darykime tai, kas mus “veža”, tada nereikės kankinamai ilgai laukti savaitgalio. Anot R.Sotvarienės, “išmokime ne slopinti, o išlaisvinti asmenybės savitumą. Ir darykime tai dvidešimt keturias valandas per parą”.
—– 
Manot, po to, ką parašiau, nesulauksiu priekaištų už įvaizdžio gadinimą? Kvietimų pokalbiui ant kilimėlio? Jei nesulauksiu, vadinasi – neskaito, nesidomi… Ponios, interneto nebesuredaguosi ir necenzūruosi… Čia ne protokolas, o tinklaraštis.
—–
Pasiklausykite charizmatiškojo sero Keno Robinsonono (subtitruota lietuviškai). Ech, kad taip man jo humoro jausmą…
—–

Seras Kenas Robinsonas: Pradėkime mokymosi revoliuciją! (2010)

Seras Kenas Robinsonas (Ken Robinson) plėtoja savo legendinio 2006 metų pasisakymo temą; jis aštriai ir gyvai kalba apie radikalių pokyčių būtinumą – perėjimą nuo standartizuotų mokyklų prie personalizuoto mokymosi, sudarant sąlygas atsiskleisti įgimtiems vaikų gabumams.

http://video.ted.com/assets/player/swf/EmbedPlayer.swf
(subtitruota lietuviškai)

Kenas Robinsonas: Mokyklos žudo kūrybiškumą! (2006)

Keno Robinsono nuotaikinga ir nepaprastai įtaigi kalba apie švietimo sistemą, kuri turėtų puoselėti (o ne smukdyti) kūrybiškumą.
http://video.ted.com/assets/player/swf/EmbedPlayer.swf
(subtitruota lietuviškai)

Daiva Kavaliauskienė

Savęs tobulinimas:neprivalome įtikti kitiems

Ištrauka iš Abrahamo-Hiksų seminaro Los Andžele 2010-07-31.
Autorinės teisės priklauso Jerry ir Esther Hicks.
Daugiau informacijos: http://www.abraham-hicks.com
Iliustracijos autorius: Liz Noffsinger / FreeDigitalPhotos.net



Ar kada kėlėte sau bent vieną iš šitų klausimų:
Kokių taisyklių turėtume laikytis augindami vaikus ir anūkus?
Kai reaguoti į vaikų bandymus manipuliuoti mumis?
Kodėl leidžiame kitiems kontroliuoti ir valdyti savo elgesį?
Kodėl reaguojame į kitų reakcijas?
Kaip kurti savo pasaulį be kitų įtakos?
Jei taip, pasiklausykite šio įrašo.


Nurašiau pažodinį vertimą, tačiau rekomenduoju skaityti subtitrus klausantis įrašo (visai kitas įspūdis):
„Estera kartą paklausė mūsų. Ji stebėjo, kaip žaidžia jos anūkai -  tokie gražučiai, tokie meilučiai. Dažniausiai. Ir vienam berniukui buvo, anot jo mamos, „atodrėkis“. Estera stebėjo, kaip viskas vyko. Ji matė, kaip visi, išskyrus ją pačią, bėgiojo apie tą vaiką, stengdamiesi sumažinti „atodrėkio“ padarinius. Estera galvojo: „Aš  palikčiau viską kaip yra. Kol viskas ištirps. Šito gero netrūksta. Šitie resursai atsinaujinantys. Todėl Estera susiruošė eiti į savus namus. Ji pasakė: „Pasimatysime rytoj“ ir išėjo. Vakare gulėdama lovoje ji paprašė: „Abrahamai, pasakyk man dešimt, pasakyk man dešimt taisyklių, kurių reikėtų laikytis auginant vaikus ir anūkus. Bent dešimt.“ Mes pasakėme: „Turime tik dvi“. Estera sako: „Pasakyk man jas“. Ir mes pasakėme: „Tavo pozicija turi būti tokia: aš nesu atsakingas už tai, kaip tu jautiesi. Pirmoji taisyklė. O antroji taisyklė yra tokia: aš labai labai labai  noriu, kad tu jaustumeisi gerai. Bet aš nesu atsakingas už tavo savijautą.“
Netgi to mažo berniuko situacijoje, jeigu tu reaguosi į jo „atodrėkius‘, jis „atodrėkyje“ išvys galią. Nes jis pamatys, kad šitokiu savo elgesiu jis gali iššaukti vienokį ar kitokį aplinkinių elgesį.  Nelaikykit už pikta, bet jūsų pasaulyje kiekvienas, net vos ūgtelėjęs keturmetis, tiki, kad savo elgesiu gali kontroliuoti kitų elgesį.  Šitaip reaguojate į savo darbdavio elgesį, į sutuoktinio elgesį, vaikštote ant pirštų galiukų aplink trečią žmogų… Tad turėtų būti labai varginantis užsiėmimas bandyti kurti savo pasaulį, jei reaguojate į kitų reakcijas. Bet jūs  savo galią susigrąžintumėte, pripažinę, kad ne jūsų reikalas – kažkam įtikti. Ne tik kad ne jūsų reikalas, bet jūs to ir negalite daryti. O jeigu tai darote, tai šitoks elgesys duoda daugiau žalos, negu naudos. Tuomet galite nuspręsti, kad verčiau rūpintis gerais santykiais su savo pačių viduje esančiu šaltiniu, įsileisti tik geras mintis, ir šitaip įgauti tikrąją galią. Tuomet jūsų gyvenimas tampa kupinas lengvumo ir kūrybos. Nustoja būti gyvenimu, kuriam reikėjo daug pastangų. Kai kurti bandote nebūdami Sūkurio viduje, tai geriausiu atveju yra mediokratija. Kai esate Sūkurio viduje, kai leidžiate į savo gyvenimą tekėti tam, ką jau esate sukūrę- esate ten, iš kur į pasaulį ateina didieji mokytojai. Iš kur ateina genijai. Iš čia ateina įžvalgos. Iš čia ateina aistra. Iš čia kyla meilė gyvenimui. Į šį fizinį kūną atėjote žinodami, kad ne visą laiką teks būti Sūkuryje, bet tas laikas padės atsirinkti ko norėti. Bet jūsų nenugalimas noras buvo stebėti savo savijautą ir ją naudoti kaip galingą akstiną sutelkti savo dėmesį į geriausius dalykus. Taigi apie ką norėtumėte kalbėti? Mes ketiname jus pastūmėti Sūkurio link.“

Daugiau panašių įrašų:

Abraham-Hicks: Nuo veiksmo prie emocijos

Ledo balionai ir kiti žiemos pašėliojimai

Nors šiuo metu lauke ir lynoja, nepamirškime, kad dar tik viduržiemis, tad šaltukas vėl spustels. Pasinaudokime žiemos teikiamomis galimybėmis ir suteikime vaikams nepakartojamų įspūdžių.
Neperseniausiai teko pavaduoti sergančią auklėtoją ir padirbėti grupėje. Sugalvojau su vaikais pasigaminti ledo balionų. Idėją radau čia.
Vaikai patyrė daug džiaugsmo tyrinėdami ledo savybes ir stebėdami kaip oro balionai pavirto ledo balionais, stebėjo skirtingų temperatūrų poveikį ledui ir vandeniui.
Mums reikėjo oro balionų, gėrimo šiaudelių, mažų daikčiukų (savaržėlių, plaukų, gumyčių, giliukų…)
Balionus pripildėme vandeniu (atsragiai, kai leisite vandenį į balionus, galite apsipurkšti vandeniu, mums taip ir atsitiko), galą užrišome siūlu. Tiesa, prieš tai į vidų įkišome sukarpytų šiaudelių, plaukų gumyčių, giliukų – kas tilpo). Nepripilkite per daug vandens, kad nesprogtų. Panaudojome ir seną guminę pirštinę. O į plastmasinį dubenį pripylėme vandens ir sumetėme senus giliukus. Viską sudėjome į kibirą ir išnešėme į lauką, sudėjome į sniegą ir palikome šalti iki kitos dienos. Tuščią kibirą panaudojome sniego bobų “kepimui”, vaikai prikaišiojo “žvakučių” (pagaliukų), apibarstė “cukraus pudra” ir neraginami pradėjo giedoti “Su gimimo diena”!
Kitą dieną parsinešėme viską į grupę, nulupome ir stebėjome puikius ledo balionus ir visą ledo – giliukų tortą!
Vaikai stebėjo tirpsmą visą dieną. Buvo penktadienis ir iki vakaro lediniai balionai niekaip neištirpo…

Pabandykite ir jūs.
Daugiau idėjų veiklai su vaikais žiemą:

Žiemos smagumėliai

Ledo papuošalai žiemos sodui

Daiva Kavaliauskienė

Išbandymai zefyrais

Šaltinis: ZEBRA / Alfa.lt (Alfa.lt)
Pasaulyje jau beveik penkis dešimtmečius naudojamas Walterio Mischelio sugalvotas „Zefyrų testas“ (angl. Marshmallow test). Jis alkaniems keturmečiams pasiūlė vieną zefyrą, tačiau jei vaikas palauktų 15-20min, kol sugrįš tyrėjas, gautų ir antrą.

Šiemet pakartotinai buvo atliktas klasika tapęs 1960 metų Stanfordo psichologinis eksperimentas. Jo metu vaikai paliekami patalpoje su zefyriniu skanėstu. Turbūt nereikia nė sakyti, kad minkšti, putlūs ir saldūs zefyrai yra ne tik daugelio vaikų, bet ir suaugusiųjų mėgstami saldumynai.
Eksperimento metu mažiesiems pasakoma, kad jei likę vieni zefyro jie nesuvalgys, mokslininkui sugrįžus kaip atpildą jie gaus dar vieną saldėsį. Tikros linksmybės prasideda tada, kai vaikai kenčia negalėdami atsispirti minkštų, zefyrinių saldainių pagundai.
Vieni vaikai puikiai susidorojo su užduotimi, kitiems ji sekėsi labai sunkiai. Mokslininkai, stebėję augančius vaikus ir apklausę jų mokytojus bei tėvus, įsitikino, kad tie vaikai, kurie sugebėjo palaukti antrojo zefyro, buvo laikomi patikimesniais ir vidurinėje mokykloje jų mokymosi rezultatai buvo daug geresni. Mat, šie vaikai galėdavo atidėti savo įgeidžius dėl tolimesnio ir sunkiau pasiekiamo rezultato bei kontroliuoti savo impulsus.
Eksperimento išvados yra kur kas gilesnės ir įdomesnės, nei žemiau esantis linksmas vaizdelis. Gegužę JAV savaitraštis „New Yorker“ išspausdino straipsnį „Don‘t!“ („Ne!“), kuriame analizuojamas 1960 metais atliktas  eksperimentas. Praėjus kone keturiasdešimt metų paaiškėjo, kad tie, kurie išlaikė „zefyrinį testą“, suaugę asmeniniame gyvenime ir karjeroje pasiekė daugiau negu tie, kurie pasidavė saldžiai pagundai.
Pasak už šį eksperimentą atsakingo Stanfordo psichologijos profesoriaus Valter Mischel, šiuo eksperimentu nebuvo norima patikrinti ar išmatuoti vaikų valią ir savitvardą. Eksperimentu siekta įrodyti vaikams, kad norint sulaukti atpildo reikia jį užsidirbti.
Gebėjimas laukti tam, kad gautumei kažką, yra itin svarbi ir sėkmę garantuojanti savybė, tvirtina žmogaus psichologiją tyrinėjantys mokslininkai. Psichologas Danielis Golemanas tvirtina, kad ši savybė – labai svarbi emocinio intelekto dalis. Žmonės, kuriems jos trūksta, dažniausiai nori greitai patenkinti savo poreikius ir kenčia nuo blogos impulsų kontrolės.
Psichoterapeutas Olegas Lapinas tvirtino, kad jeigu į sėkmės sąvoką įtrauktume kantrybę, tuomet sugebėjimas atidėti malonumą – sėkmė. „Jeigu žmogus nesugeba atidėti malonumo, jis ima reikalauti, kad esantys aplink patenkintų jo norus. Tai irgi sėkmė, bet tik tuo atveju, jei yra kas patenkina jo prašymus. Jei neatsiras tų, kurie patenkina norus, žmogus gali net ir susirgti, nes jis nemoka atidėti pasitenkinimo“, – aiškino jis. Anot specialisto, sugebantiems atidėti malonumus jie virsta siektinais tikslais.
Vis dėlto O. Lapino nuomone, sugebantiems atidėti malonumus nebūtinai viskas turi sektis. „Jie praranda spontaniškumą, tokie žmonės dažnai gali būti nesėkmingi poilsiautojai, nesėkmingi malonumų gavėjai, nes jie nemoka mėgautis tuo, ką gauna, nes yra įpratę, kad tai, kas gera, visą laiką yra priekyje. Net ir pasiekę tai, ko troško, nemoka tuo mėgautis, nes tuoj pat jų galvoje atsiranda naujas tikslas“, – aiškino psichoterapeutas.
„Mūsų visuomenė šiuo metu remiasi principu, kad galima gauti viską, ko reikia, svarbiausia turėti pinigų. Kitaip sakant, šių laikų žmonės pripratę gauti viską labai greitai, – tvirtino O. Lapinas. – Taigi viena žmonių gyvenimo dalis būna skirta pinigų uždirbimui, o antroji – malonumo patyrimui, vartojimui.“ Vis dėlto šiuolaikinės vartotojų visuomenės psichoterapeutas nelinkęs vadinti greitų malonumų ieškotojų visuomene: „Greitų malonumų ieško tie, už kuriuos dirba jų verslas, gyvenantis iš palūkanų, turtingų tėvų vaikai. Didžioji dalis žmonių yra ne tiek greitų malonumų ieškotojai, o pinigų uždirbėjai.“
Patys pažiūrėkite ir įsitikinkite, kaip sunku vaikams atsispirti pagundai, dantis suleisti į minkštą ir putlų zefyrą.


Pakartotas testas:
Testas su suaugusiais:
Įkėlė Daiva Kavaliauskienė

Vaikai daro tai, ką mato

Vaikai mokosi stebėdami. Stebėdami mus. Ar visada pagalvojame, kokius jie mus mato? Ar norėtume, kad jie taip pat elgtųsi su mumis ir kitais? Man šiurpas nukrato, kai tėvas rėkia ant trejų  metų pyplio ir jam grasina… Paaugęs tas pyplius elgsis taip pat. Ar ne iš čia didžiulis mūsų visuomenės narių vienų kitiems nedraugiškumas, netolerancija, nepakantumas? Kaip nutraukti išmokto blogo elgesio grandinę? Vaikus agresyviais padaro tėvai, ne kažkas kitas…

Įkėlė Daiva Kavaliauskienė

"Akmeninio" veido eksperimentas su kūdikiu

Šiek tiek skausminga žiūrėti, kaip kūdikis kankinasi nebematydamas linksmo ir gyvo mamos veido. Baisu ir pagalvoti, jei taip būtų nuolat? Bet juk būna!

Šaltinis:

Socialinės sąveikos svarba kūdikiams – “akmeninio” veido eksperimentas.

http://www.austejosblogas.lt/2010/06/socialines-saveikos-svarba-kudikiams-akmeninio-veido-eksperimentas/

Įkėlė Daiva Kavaliauskienė

TEMA: VAIKŲ PRAMOGOS ŽIEMĄ (garso Š įtvirtinimas)

GARSO ,,Š” ĮTVIRTINIMAS
MĮSLĖS
Žiemą nuo šalčio dejuoja, vasarą nuo karščio prakaituoja. (Ledas)
Pušis langus užgriuvo. (Šerkšnas)
Nei šertas, nei girdytas nuo šalčio tunka.(Ledas)
Kokį vandenį galima kirviu kapoti? (Sušąlusį)
Atbėga kipšytė, užriestanosytė – brūkšt miškais! (Rogės)
Čiužina vėžina  – šmakšt į vėpūžę! (Rogės)
POSAKIAI
Šaltis žnaibosi.
Dangus su žeme maišosi.
PAVARTOKIME ŠIUOS ŽODŽIUS!
KAS?
Šventė, šaltis, šiaurė, šalna, šaltukas, šaltyšius, šaltiena, šaltmėtinis, pašalas, šerkšnas…
KĄ VEIKIA?
Šala, šviečia, šaldo, apšerkšnija, švaistosi…
KOKS?KOKIA?
Šaltas (-a), šviesus (-i), ryškus (-i), puošnus(-i), šiaurinis (-ė), atšiaurus (-i), šarmotas (-a), apšerkšnijęs (-usi)…
KUR? KAIP?
Virš, viršuj, dešinėj, aukštai, aukštyn, šalta, šlumšt, šmakšt…
KUO PANAŠŪS ŠIE ŽODŽIAI?
Šaltis, šala, šalna, šaltukas, šaltyšius, šaltiena, šaltmėtinis, pašalas, apšąlęs…
EILĖRAŠČIAI
ŠALTA ŽIEMUŽĖ
Šiaurys už lango pūtė:
-Šu šu šu! Šu šu šu!-
Šalta šalta žiemužė
Atėjo pamažu.
ŠERKŠNAS
Šaltis šerkšnu puošia gamtą,
Ant miškų, ant medžių krenta.
Papuošė net krūmo šaką
Ir pušis kamieną aukštą.
Net ryte, kai kiškiai kelias,
Jiems šerkšnu nuklotas kelias.
Kai čiuožykloje jie šoka,
Aš girdžiu ten kiškių juoką
Dirba šaltis be  kalbų –
Mišką papuošė šerkšnu.
Išpuošė mieste gatves,
Aš seku jį… Kur nuves?
ŠALTIS
Šaltis dairosi į šoną,
Mato jis barzdotą poną.
Turi jis šiltus batus,
Dėvi šešerius metus.
Šaltis pučia dainą šaltą,
 Kol žiema matuojas paltą.
Naktį šaltis medy miega,
O pūga jam neša sniegą.
Papuošė šerkšnu eglutę,
O po ja kiškučiai tupi.
Siūlo /d,,Coliukė” logopedė DAIVA KAVALIAUSKIENĖ

TEMA: VAIKŲ PRAMOGOS ŽIEMĄ (garso S įtvirtinimas)


GARSO ,,S” ĮTVIRTINIMAS

MĮSLĖS
Balta pūkelė po orą laksto. (Snaigė)
Ore skrajoja, ant žemės guli, medyje tupi, ant rankos kaista, vandenyje prigeria, prie krosnies pranyksta. (Snaigė)
Debesyse gimė, debesyse augo, o ant delno nutūpusi rauda. (Snaigė)
Be kojų, be sparnų įskrido į medį. (Snaigė)
Ir vėto, ir mėto, pilnus laukus primėto. (Sniegas)
„Penki sniego seniai“

Balta drobulė visą pasaulį apkloja. (Sniegas)

Kas nepenimas tunka? (Ledas)
Atbėgo sesytės, jų riestos nosytės. (Rogės)
Dvi sukumpusios bobos keliu sliūkina. (Rogės)
POSAKIAI
Nosis varva lyg varveklis,
Skrieja lyg vėjas.
Jei sniegena gieda, bus sniego.
Sukasi lyg sniegena (apie gerą šeimininkę).
PAVARTOKIME ŠIUOS ŽODŽIUS!
KAS?
Sniegas, ledas, gruodas, pusnis, pūga, snaigė, senis besmegenis…
KĄ VEIKIA?
Sninga, pusto, siaučia, pusto, birsnoja, brenda, tirpsta, snyguriuoja, smenga…
KOKS? KOKIA?
Spindintis(-i), purus(-i), slidus (-i), stambus (-i), smulkus (-i), ledinis (-ė) storas (-a), apledėjęs (-usi)…
KUO PANAŠŪS ŠIE ŽODŽIAI?
Sniegas, sniegutis, sniegelis, snaigė, sniegena, snieguolė, sninga, sniegynai, sniegdriba, sniego besmegenis, snieguotas, sniegynas, snieginas, apsnigęs…
Pusnis, pusnynas, pusto, pripustytas…
EILĖRAŠČIAI
SNAIGĖ
Papleveno, pasisuko
Ir – man tiesiai ant delnuko.
-Snaige, tu tokia trapi!
Kur lekioji? Kuo kvepi?
Spindi snaigė – baltas pūkas.
Tai kad apsnigtas delnukas!
Sau prie lūpų ją keliu…
Blykst – ir virto lašeliu!
SU ROGUTĖM
Tai prisnigo, tai pripustė,-
Pilnas kiemas ir laukai!
Skrieja greitosios rogutės,
Skriet su jom vieni juokai!
SNIEGO SENIS VĖJAGANIS
Vieną kart vaikai sumanė
Ir nulipdė sniego senį.
Sniego senį vėjaganį,
sniego senį besmegenį.
Davė į rankas botagą,
Į abi akis po sagą.
Ir paliko vidur lauko,
Ten, kur baltos pūgos plauko.
Jau trys dienos sniego senis
Vidur lauko liūdnas stovi.
Tupi sniegena ant nosies,
Sėdi varna ant rankovės.
PATAISYK!
Senis besmegenis lipdo vaikus.


Susiję:

Mokymo objektai, skirti mišrių ir specifinių pažinimo procesų sutrikimų ir kitų negalių turintiems 6–12 metų vaikams. Mokymo priemonėje „Vabalai“ vaikai skaičiuoja taškus ant boružėlės sparnelių, o teisingi atsakymai labai patinka driežiukui… Animacinės eiliuotės – „Penkios išdykusios beždžionės“, „Penki ančiukai“, „Penkios žalios varlytės“, „Penki sniego seniai“ ir „Dešimt dešrelių“ – skirtos specifinių pažinimo sutrikimų (įvairių mokymosi negalių), emocijų, elgesio ir kompleksinių sutrikimų turintiems 6–12 metų mokiniams mokytis skaičiuoti iki penkių ir iki dešimties. Naudojantis šiomis priemonėmis lavinamas mokinių regimasis ir girdimasis suvokimas. Šios priemonės gali būti naudojamos mokytojų, specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, dirbančių su specialiųjų ugdymo(si) poreikių (specifinių pažinimo, klausos, regos sutrikimų) turinčiais mokiniais.  
Siūlo /d,,Coliukė” logopedė DAIVA KAVALIAUSKIENĖ

Kindersite – mokomieji žaidimai vaikams internete

Kindersite mielai kviečia jus su šeimomis pasinaudoti  sukauptais smagiais mokomaisiais žaidimais.

Kindersite turi šimtus įdomių, tinkančių vaikams nuo dviejų metų, užduočių; daugelis mokyklų ir mokytojų naudojasi Kindersite pagalba, mokydami anglų kaip gimtosios ar užsienio kalbos

Kindersite projektas buvo sumanytas siekiant sukurti internetinę sistemą, kuri padėtų tyrimams apie technologijos panaudojimą ankstyvajame ugdyme ir pateiktų ugdymui tinkančios internetinės medžiagos. Šis nekomercinis projektas turi du tikslus:

  • Sukurti vaikams saugų interneto puslapį, kur vaikai savarankiškai arba su globėjų pagalba galėtų ieškoti ir rasti geriausią internete, įvertintą ir amžių atitinkančio turinio medžiagą.
  • Sukurti tyrimo įrankį, kuris padėtų švietimo tyrinėtojams nustatyti technologijos ir atitinkamo turinio medžiagos efektyvumą ir tinkamumą pačių jauniausiųjų ugdymui ir kalbos įgūdžių įgijimui.

Jody Veit-Edrington, ikimokyklinių programų administratorė, Redwood‘o Ankstyvosios vaikystės centras, North Little Rock mokyklų apygarda, Arkanzasas, JAV:
Unikalus puslapis. Jo turinys puikus, ir juo lengva naudotis… netgi tiems 222 mūsų centro trimečiams ir keturmečiams. Jie atliko „tiriamąjį darbą“, ieškodami kokybiškų mažiems vaikams tinkančių puslapių, o mes neapsakomai daug sutaupysime, nes nereikės pirkti mokomųjų kompiuterinių žaidimų! Ačiū!

Tėvams: Kindersite yra sukaupta medžiaga iš viso pasaulio, skirta naudoti mokyklose, namų mokyklėlėse, tėvams ir globėjams. Užsiregistravę 17100 mokyklų iš 150 šalių ir daug tūkstančių tėvų ir globėjų, turinčių mažų vaikų.

Kindersite yra patikimas ir saugus tinklapis. Moko vaikus naudotis technologijomis, sudomindamas įdomiomis patirtimis daugialypėje terpėje, kurios skatina mokymosi procesą.

Dvikalbiams: Kindersite naudojamas visame pasaulyje siekiant vaikus supažindinti su anglų kaip pirmąja ar užsienio kalba..

Specialiesiems poreikiams: Daugelis vaikų su specialiaisiais poreikiais pedagogų ir tėvų mums yra sakę, kad jų vaikai labai noriai naudojasi Kindersite ir patiria daug džiaugsmo ir pasitenkinimo. Tarp jų yra ir vaikų su autizmo sutrikimais, dauno sindromu ir daugeliu tipų suvokimo ir mokymosi negalių.

Keli žaidimai:

Sveikinu visus su Naujais Metais!

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.